Žmogaus biologijos ir pažangių technologijų sandūra leidžia žvilgtelėti į ateitį, kuri kadaise buvo tik mokslinės fantastikos sritis. Elono Musko įkurta neurotechnologijų bendrovė „Neuralink“ yra šios srities priešakyje, kurianti smegenų ir kompiuterio sąsajas (SKS), galinčias iš esmės pakeisti neurologinių ligų gydymą. Nors technologija dar tik pradinėje stadijoje, ankstyvųjų bandymų dalyvių asmeninės istorijos suteikia vertingų įžvalgų apie jos poveikį. Vienas tokių įtikinamų pasakojimų – Brado Smitho, kuris pasidalijo savo patirtimi kaip trečiasis asmuo ir pirmasis, sergantis ŠAS (šonine amiotrofine skleroze), kuriam buvo implantuotas „Neuralink“ lustas.
Bradas Smithas: Pionieriaus požiūris
Vaizdo įraše, kuriame išsamiai aprašoma jo patirtis, Bradas Smithas prisistato ne tik kaip „Neuralink“ gavėjas, bet ir kaip pirmasis asmuo, sergantis šonine amiotrofine skleroze (ŠAS), ir pirmasis nekalbantis asmuo, dalyvavęs bandyme. Kaip aiškina Bradas, ŠAS yra niokojanti liga, kuri palaipsniui naikina motorinius neuronus, todėl prarandama raumenų kontrolė, tačiau pažinimo funkcijos išlieka nepakitusios. Bradui tai reiškia visišką priklausomybę nuo dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato kvėpavimui ir negalėjimą judinti nieko, išskyrus akis. Todėl bendravimas visiškai priklauso nuo pagalbinių technologijų.
Prieš „Neuralink“ Bradas naudojo akių žvilgsniu valdomą sistemą. Nors tai savaime buvo „technologijų stebuklas“, jam tai kėlė nusivylimą, nes, kaip jis pastebėjo, geriausiai veikė tamsioje aplinkoje – jis juokais lygino save su Betmenu, įkalintu oloje. Tačiau „Neuralink“ implantas suteikė jam naujai atrastą laisvę. Jis pabrėžia galimybę naudotis kompiuteriu nepriklausomai nuo apšvietimo sąlygų, o tai leidžia jam laisviau išeiti į lauką.
Pats Brado pasakojimas liudija technologinę pažangą – tai jo originalus balsas, klonuotas naudojant dirbtinį intelektą (DI) iš įrašų, darytų prieš ŠAS atimant jam galimybę kalbėti. Jis naudoja „Neuralink“ SKS, kad valdytų pelės žymeklį savo „MacBook Pro“ kompiuteryje, o tai leido jam redaguoti vaizdo liudijimą – galbūt tai pirmas vaizdo įrašas istorijoje, redaguotas naudojant SKS. Toks kontrolės lygis reiškia didelį žingsnį pirmyn atkuriant skaitmeninę autonomiją.
Kaip veikia „Neuralink“: Brado paaiškinimas
Bradas pateikia aiškų, vartotojui suprantamą paaiškinimą, kaip „Neuralink“ sistema veikia jo atveju:
- Implantas: Maždaug penkių viena ant kitos sudėtų JAV ketvirčio dolerio monetų dydžio prietaisas implantuojamas motorinėje žievėje – smegenų srityje, kontroliuojančioje judesius. Tam reikėjo pakeisti nedidelį jo kaukolės fragmentą.
- Elektrodų gijos: Chirurginis robotas kruopščiai įterpia 1024 itin plonas gijas, kurių kiekvienoje yra elektrodų, kelis milimetrus į smegenų audinį, atsargiai aplenkdamas kraujagysles, kad sumažintų kraujavimą.
- Duomenų fiksavimas: Šie elektrodai aptinka elektrinius signalus (neuronų impulsus), susijusius su ketinamais judesiais, ir fiksuoja šiuos duomenis kas 15 milisekundžių. Bradas apibūdina neapdorotą duomenų srautą kaip atrodantį tarsi „Matricoje“.
- Signalo apdorojimas: Implantas belaidžiu „Bluetooth“ ryšiu perduoda šį didžiulį neapdorotų duomenų kiekį prijungtam „MacBook Pro“ kompiuteriui.
- DI dekodavimas: Kompiuteryje esantys sudėtingi DI algoritmai apdoroja signalus, atskirdami vartotojo ketinamus judesių signalus nuo foninio triukšmo. Svarbu tai, kad Bradas pabrėžia, jog sistema dekoduoja jo ketinimą pajudinti žymeklį, o ne jo mintis ar vidinį monologą.
- Žymeklio valdymas: Dekoduotas ketinimas paverčiamas pelės žymeklio judėjimu ekrane realiuoju laiku.
Mokymas ir vartotojo patirtis
Kad sistema taptų intuityvi, reikalingas mokymas ir kalibravimas:
- Pradinis mokymas: Bradas mokė sistemą naudodamas paprastą žaidimą, kuriame jis turi perkelti žymeklį ant ekrane rodomų „burbulų“. Virš geltonų burbulų reikia palaikyti žymeklį, o mėlynus reikia spustelėti.
- Tinkamo valdymo suradimas: Iš pradžių komanda bandė dekoduoti ketinamus rankų judesius, tačiau Bradui tai buvo neefektyvu. Kruopščiai susieję smegenų signalus su bandymais atlikti judesius, „Neuralink“ inžinieriai atrado, kad Brado ketinami liežuvio judesiai suteikė geriausią signalą žymekliui valdyti, o žandikaulio sukandimas buvo optimalus spustelėjimui. Bradas pažymi, kad laikui bėgant šis valdymas tampa pasąmoningas, panašiai kaip naudojant fizinę pelę.
- Našumo metrika („Webgrid“): „Neuralink“ naudoja testą, vadinamą „Webgrid“, ketinimų dekodavimo tikslumui ir greičiui kiekybiškai įvertinti, matuojant bitais per sekundę (BPS). Bradas pasiekė didžiausią 5 BPS rezultatą, o tai yra reikšmingas pagerėjimas, palyginti su mažiau nei 1 BPS, kurį jis pasiekdavo naudodamas akių žvilgsnio technologiją.
- „Maišytuvas“ („Mixer“): Programinės įrangos įrankis, leidžiantis tiksliai suderinti:
- Poslinkio korekcija: Koreguoja natūralų žymeklio valdymo dreifą, kurį sukelia nuolat kintantys smegenų signalai – ši funkcija patobulinta remiantis žmonių atsiliepimais, skirtingai nei buvo įmanoma ankstesniuose bandymuose su gyvūnais.
- Greitis, trintis, glodinimas: Valdo, kaip greitai ir sklandžiai juda žymeklis.
- Spustelėjimo standumas: Reguliuoja, koks sąmoningas turi būti „spustelėjimo“ ketinimas.
- Bendravimo įrankiai:
- „Neuralink“ klaviatūra: Virtuali klaviatūra, optimizuota naudoti su SKS, įskaitant nuspėjamąjį teksto įvedimą.
- Individualios klaviatūros: Bradas naudoja „Mac“ pritaikymo neįgaliesiems klaviatūrą, kad sukurtų individualius skydelius dažnai naudojamoms sparčiosioms komandoms (kopijuoti, įklijuoti, anuliuoti ir t. t.).
- „Parkavimo vieta“: Funkcija, kurios paprašė Bradas, leidžianti jam „pastatyti“ žymeklį (nukeliant jį į ekrano kampą), kad jis netrukdytų žiūrint vaizdo įrašus ar ilsintis. Tai buvo gyvybiškai svarbu, nes, skirtingai nei ankstesni dalyviai, jis negalėjo naudoti balso komandų, kad jį sustabdytų.
- DI pokalbių asistentas: Siekdamas sumažinti atotrūkį tarp minčių greičio ir spausdinimo greičio, Bradas naudoja pokalbių programėlę. Ji klausosi pokalbių ir naudoja DI (Bradas mini, kad naudoja „ChatGPT“ ir DI sukurtą jo balso kloną), kad greitai sugeneruotų tinkamus atsakymų variantus. Jis dalijasi juokingu pavyzdžiu, kai draugui, ieškančiam dovanų idėjų arklius mylinčiai merginai, pasiūlė „padovanoti jai morkų puokštę“.
Bradfordo G. Smitho vaizdo įrašas apie jo „Neuralink“ patirtį
„Neuralink“: Platesnė vizija ir dabartinė padėtis
Pagrindinis „Neuralink“ tikslas – sukurti didelio pralaidumo, saugią ir patikimą smegenų ir kompiuterio sąsają. Elono Musko įkurta bendrovė iš pradžių siekia atkurti tokias galimybes kaip bendravimas ir aplinkos kontrolė asmenims, turintiems sunkų paralyžių. Ilgalaikės ambicijos apima galimą aklumo, kurtumo ir kitų neurologinių sutrikimų gydymą, o galbūt net žmogaus gebėjimų išplėtimą.
Sistemą sudaro N1 implantas (įrenginys smegenyse) ir R1 chirurginis robotas, skirtas tiksliai, minimaliai invazinei implantacijai. Bendrovė sulaukė kritikos dėl bandymų su gyvūnais protokolų, kol gavo FDA (JAV Maisto ir vaistų administracijos) leidimą atlikti bandymus su žmonėmis, žinomus kaip PRIME („Precise Robotically Implanted Brain-Computer Interface“ – Tiksliai robotu implantuojama smegenų ir kompiuterio sąsaja) tyrimas, kuris prasidėjo 2023 m. Nolandas Arbaugh buvo pirmasis viešai žinomas dalyvis, anksčiau 2024 m. pademonstravęs žaidimų žaidimą ir kompiuterio valdymą. Brado Smitho liudijimas prideda dar vieną svarbų žmogiškosios patirties sluoksnį technologijos vystymuisi.
Poveikis ir ateitis
Brado Smitho istorija yra ryškus „Neuralink“ potencialo pavyzdys. Tai ne tik techninės specifikacijos, bet ir ryšio, nepriklausomybės bei vilties atkūrimas. Jis jaudinančiai pasakoja, kaip technologija suteikė jam „laisvę, viltį ir greitesnį bendravimą“. Savo dalyvavimą, kurį palengvino persikėlimas į Arizoną, kur „Neuralink“ įsteigė padalinį, jis laiko didesnio plano dalimi, leidžiančia jam prisidėti prie kažko, kas galėtų padėti daugeliui kitų.
Nors pripažįsta, kad „ŠAS vis dar yra bjauri liga“, Bradas pabrėžia teigiamą poveikį jo gyvenimui – galimybę dirbti su „Neuralink“ komanda, pagerėjusią sąveikos galimybę ir sustiprėjusį ryšį su žmona Tiffany, kurią jis laiko esmine savo kelionės dalimi. Jo patirtis pabrėžia iteracinį SKS kūrimo pobūdį, kai vartotojų atsiliepimai tiesiogiai formuoja tokias funkcijas kaip „parkavimo vieta“.
Brado Smitho kelionė su „Neuralink“ pabrėžia didžiulę asmeninę šios besivystančios technologijos reikšmę. Nors iššūkių išlieka, o kelias iki plataus pritaikymo yra ilgas, jo patirtis yra apčiuopiamas pavyzdys, kaip SKS galėtų ženkliai pagerinti asmenų, susiduriančių su sunkiais fiziniais apribojimais, gyvenimo kokybę, iš tiesų nutiesiant tiltą tarp proto ir mašinos.
